ŽVĖRYNAS IR SODYBA

Žvėrynas įsikūręs Užtiltės k., Zarasų raj., gyvuoja jau dešimt metų. Žvėryno įkūrėja Irena Sakalauskienė žvėryną pavadino savo dukters Ievos vardu. Miško prieglobstyje, 5 hektarų aptvare gyvena daugiau kaip 30 grakščių gyvūnų.

Taurieji elniai

Aukštai iškelta ragų karūna pasipuošęs taurusis elnias – didingas ir žavus. Manoma, kad Lietuvoje elnių buvo gausu iki antrojo tūkstantmečio vidurio. 1557 m. išleistas Valakų įstatymas jau draudė medžioti elnius. XIV a. pradžioje Lietuvoje jie išnyko. 
1895 m. elnius netoli Joniškio, Žagarės miške, įkurdino grafas Naryškinas. Jiems skirta teritorija buvo aptverta aukštomis karčių tvoromis. Vėliau elniai iš aptvarų buvo išleisti ir paplito Joniškio, Šiaulių ir kitose Lietuvos vietovėse. 
1938 m. visuose Joniškio miškų urėdijos miškuose buvo 97 elniai. 
1956 m. iš Voronežo Usmenės miško rezervato į Lietuvą atvežti 37 taurieji elniai buvo išleisti Alytaus rajono Punios šile, Širvintų ir Ukmergės rajonų Verškainių-Šešuolių miške ir Kauno rajono Podauguvos miške. 
1972 m. iš to paties Usmenės rezervato buvo atvežta dar 14 tauriųjų elnių. Jie išleisti į Troškūnų mišką Anykščių rajone. 
Šiandien Lietuvoje gyvena 15912 tauriųjų elnių. Europoje jų priskaičiuojama apie 1 milijoną. Daug tauriųjų elnių yra Austrijoje, Škotijoje.

Taurusis elnias

Dėmėtieji elniai

Dėmėtasis elnias – mažesnis už taurųjį, tačiau Kūrėjas ir jam nepagailėjo grožio: nedidelė galva, lieknas kaklas, plonos ir ilgos kojos, dėmėtas, pagal metų laikus kintančios spalvos kailis. Dėmėtųjų elnių tėvynė – Kinija. 
1954 m. iš kalnuotojo Altajaus į Lietuvą atvežti 24 dėmėtieji elniai (6 patinai ir 18 patelių) buvo išleisti Kauno rajono Dubravos miške. 1966 m. jų buvo 65, o vėliau šių gyvūnų skaičius svyravo tarp 50 ir 60. 
Dėmėtieji elniai labai sėslūs. Lietuvos klimatas jiems atšiaurus, gyvenamoji aplinka labai skiriasi nuo mandžiūrinio tipo plačialapių taigos miškų. Žiemą intensyviai šienu, gilėmis šeriami gyvūnai nuo šėryklų nueina tik pusę kilometro. 

Muflonai

Šios, Lietuvoje dar naujos, kanopinių žvėrių rūšies tėvynė – Viduržemio jūros Korsikos ir Sardinijos salos. Europoje muflonų likę mažai.
1976 m. iš Askanijos Novos rezervato į Lietuvą atvežti pirmieji 24 muflonai (11 patinų ir 13 patelių). Jie paleisti Kaišiadorių rajono Strošiūnų miške. 1977 m. iš Čekoslovakijos buvo atvežti dar 39 muflonai. Jie paleisti Lazdijų rajono Kalmiškės miške, specialiai įrengtame aptvare.
Muflonų aklimatizacija Lietuvoje – ne itin sėkminga. Iš aptvarų pabėgę muflonai žuvo, o gyvenusius laisvėje išpjovė vilkai. Iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių muflonų keletas gyvena šiame žvėryne.

Muflonas

Danieliai

Danieliai iš kitų elnių išsiskiria savo gražiais, į kitų nepanašiais ragais. Danielių tėvynė – Viduržemio jūros kraštai. Į Lietuvą danieliai atvežti XVI–XVII a. Jie dvarų parkuose buvo laikomi kaip puošmena. 1890 m. danielių buvo atvežta į Šiaulių apskrities Beržėnų mišką.
1976–1977 m. iš Askanijos Novos rezervato. Iš Vokietijos ir Čekoslovakijos vėl atvežta 90 danielių. Jie išleisti į aptvarus Marijampolės rajono Šunskų ir Šilutės rajono Jomantų miškuose. Danieliams pradėjus veistis, dalis jų iš aptvarų išleisti į miškus.1990 m. danielių apskaitos duomenimis Lietuvoje jų buvo 320, o 2006 m. – jau 678. 

Danielius

Nuotraukos B. Sakalausko

Šis žvėrynas įkurtas 2001 metais ir dabar jo aptvare gyvena ne viena dešimtis įdomių žvėrelių. Tikime, kad apsilankymas  Jums bus smagus ir įsimintinas pažintimi su gamta bei unikalia galimybe  iš arti pamatyti, gal dar iki šiol nematytus jos gyventojus. Miško prieglobstyje, 5 hektarų aptvare gyvena per 30 grakščių gyvūnų.

Žvėryne pamatysite tauriuosius elnius. Į Lietuvą iš Kalnų Altajaus atvežtus 1954 m. ir dabar tik aptvaruose auginamus  dėmėtuosius elnius, kuriuos Tolimuosiuose Rytuose vadina „elniais-eglėmis“, iš Viduržiemio jūros kraštų kilusius ir į Lietuvą didikų XVI – XVII a. atvežtus pačius mažiausius šalyje elnius – danielius bei kalnų avinus muflonus, kurie šalyje atsirado 1976–1977 m.  Galima iš arti pamatyti, kaip „internacionalinėje“ šeimoje sugyvena iš skirtingų kraštų kilę, skirtingų charakterių gyvūnai. Jie drąsiai pasitinka į aptvarą užėjusius šeimininkus, norinčius juos pamaloninti mėgstamu maistu. Rudenį galima klausytis elnių riaumojimo. 

Yra galimybė ir apsigyventi žvėryno teritorijoje: 

• Apgyvendinimas žvėryno teritorijoje, atskirame priestate nuo šeimininkų namo, kur galima gėrėtis laukiniais gyvūnais, juos  tiesiog galima stebėti   pro sodybos langus, netgi iš miegamojo. Kambarių skaičius – 3, vietų skaičius – 5. Yra WC, dušas, TV
• įrengta virtuvė, kur svečiai gali patys ruošti maistą 
• pirtis priestate
• erdvus, apželdintas kiemas 

Dėl sodybos šalia žvėryno, kreiptis nurodytais kontaktais.

Sodyba šalia žvėryno